Automobilizacija tarpukario laikotarpiu
Automobilizacija tarpukario laikotarpiu
Benzino kainos tarpukario Lietuvoje tikrai nedžiugino: jos buvo net trečdaliu didesnės nei Estijoje ir Latvijoje. Automobilininkus slėgė ir įvairūs valstybės nustatyti mokesčiai, tad automobilis vis dar buvo didelė prabanga. Nuo 1930 metų benzino kainos vis labiau augo, o nuo 1936-ųjų į benziną turėjo būti pilamas 5 procentų etilo spiritas. Šis mišinys buvo pavadintas motorinu, o jo kaina tapo dar didesnė nei prieš tai (litro kaina buvo dar keliolika centų didesnė). Praėjus dar vieneriems metams, visoje Lietuvoje buvo parduodamas tik motorinas, tad vairuotojams automobilio išlaikymas tapo kur kas brangesnis. Vis dėlto, įsigyti automobilį galėjo sau leisti vis daugiau žmonių: tais pačiais metais žymiai sumažinti automobilių importo mokesčiai, tad automobilių supirkimas iš užsienio valstybių tapo populiaresnis. Per vienerius metus Lietuvoje atsiranda dar 640 automobilių, tačiau automobilių prieaugis vėliau vėl ėmė lėtėti.
Iki prasidedant karui gerėjo Lietuvos keliai, atsirado naujų tiltų, plentų, miestuose sutvarkytos gatvės. Tarpukario laikotarpiu bandyta atrasti, kokios kelių dangos geriausiai pasiteisintų: akmenų grindinys netiko, o asfaltas buvo pernelyg brangus, tad gatvės buvo grindžiamos medinėmis kaladėmis, silikatinėmis plytomis, ir t.t. Kelininkai stengėsi, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos vairuotojams, ir nėra ko stebėtis: juk valstybė rinko mokesčius už naudojimąsi keliais. Nors automobilių skaičius miestuose tarpukariu vis labiau didėjo, tačiau užmiestyje neatsisakyta „tradicinio” transporto: dažniausiai buvo pasirenkamas kinkomas transportas, motorinės transporto priemonės sudarė tik 15-18 procentų viso transporto. Kelionės kinkomu transportu vis dar buvo kur kas pigesnės, todėl kaime ir miesteliuose gyvenantys žmonės rinkosi tokį kelionės būdą.
1939 metais prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, ir automobilizacijos raida Lietuvoje praktiškai sustojo. Trūko degalų, automobilių atsarginių detalių, padangų. Visa tai buvo importuojama iš užsienio, o karo metu tai buvo praktiškai neįmanoma. Šis laikotarpis Lietuvai buvo labai sunkus, buvo prarastas Klaipėdos kraštas. Nebebuvo galimas auto supirkimas iš kitų valstybių, todėl automobilių skaičius Lietuvoje nustojo augti. Iki karo atrodė, kad automobilizacija irtoliau sklandžiai vystysis, tačiau prasidėjusios negandos sustabdė automobilių skaičiaus augimą.