Lietuvos automobilizacija nuo 1918 metų

Lietuvos automobilizacija nuo 1918 metų

Antruoju Lietuvos automobilizacijos laikotarpiu yra laikomas etapas nuo 1918 metų, po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Šis automobilizacijos laikotarpis Lietuvai nebuvo lengvas, nes teko kovoti su priešais, siekiančiais

supirkimas-automobiliu-ukmergeje

likviduoti nepriklausomybę. Pirmieji šio laikotarpio automobilininkai – kariškiai, kurie į Kauną atgabeno automobilius iš Vokietijos ir Karaliaučiaus. Ne tik auto supirkimas iš svečių šalių papildo Lietuvoje esančių automobilių skaičių: taip pat kariškiai į kariuomenės autoparką atgabena trofėjinę techniką, kurią pavyko gauti kovose. Automobilių skaičius Lietuvoje po truputį didėja: 1920 metų gale kariuomenės autoparke jau turima daugiau nei 100 motociklų ir automobilių, tačiau jie yra gana susidėvėję.

Civilinio sektoriaus automobiliai taip pat nepasižymėjo puikia būkle: dėtos didelės pastangos remontuojant sunkvežimius, lengvuosius automobilius, autobusus. Tai galėjo padėti organizuoti keleivių ir krovinių pervežimą, ir to ėmėsi valstybės institucijos bei privatūs verslininkai.  Tik vėliau imta pardavinėti naujus automobilius, kuomet atsirado pirmieji gamintojų atstovai. Šiuo laikotarpiu pardavinėjami nebrangūs amerikiečių pagaminti automobiliai, ir pardavėjams pavyksta išlaikyti savo pozicijas iki pat Antrojo pasaulinio karo. Automobilių supirkimas leido pasiūlyti automobilius ir Lietuvos gyventojams, nors tai vis dar buvo laikoma prabanga.

Lietuvoje daugėjant transporto priemonių, tenka pasirūpinti tvarka keliuose. 1920-02-17 yra patvirtinamos kelių taisyklės, turėjusios tik 12 paragrafų. Susisiekimo ministras patvirtina taisykles, kurios yra reikalingos kroviniams ir žmonėms vežti. Šis dokumentas yra vadinamas dabartinių kelių eismo taisyklių pirmtaku, kuris vėliau, žinoma, buvo pildytas ir taisytas.  Po dokumento patvirtinimo jis buvo taisytas 1926 metais, buvo laikomasi „Traptautinės kelių transporto konvencijos” nuostatų.

Taip pat pradėtas tvarkyti automobilių parkas, buvo pradėta automobilių registracija. 1921 metais visoje Lietuvoje esantys automobiliai jau buvo suregistruoti ir turėjo unikalius valstybinius numerius. Laikui bėgant keitėsi automobilių numerių išvaizda: pirmiausia jie buvo rašomi juodai baltame fone, vėliau – balti juodame fone. 1932 metais buvo patvirtinta, kad numeriai turi būti užrašyti juodai baltame fone, ir pirmiausia turi būti rašomos raidės, nurodančios apskritį arba miestą, kur yra  registruotas automobilis, ir šalia prirašoma skaičių kombinacija.